Štibeliotis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis stiprų, staigų vėją, uraganą, viesulą. Dažnai vartojamas poetiškai arba liaudiškai, norint pabrėžti vėjo stiprumą ir staigumą.
Pavyzdžiai:
1. Pragiedrulio metu kaimą apėmė štibeliotis.
2. Štibeliotis išrauto kelis medžius šaknimis.
3. Po štibeliotis liko tik griuvėsiai.
Trumpai: Stiprus staigus vėjas, audra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.