.
šriùbas (śruba, шpyбa). šriū̃bas. šriū́bas.
1. sraigtas, varžtas: Prisuk gerai šriùbą, ir laikis. Tuoj liepęs tą lovą padirbti ant šriubų apsukamą greit.
2. verpiamojo ratelio varžtas, raktas: Ratelio šriubas pakelia, įtempia ir nuleidžia špulę.
3. girnų sukutis.
4. šerdesas.
5. įtaisas dalgiui prie koto pritvirtinti.
6. styginio muzikos instrumento kaištelis stygoms įtempti.
šriùbas galvojè atsisùko. Jam galvõj atsisùko vienas šriūbẽlis.
[víeno] šriùbo [galvojè] trū́ksta. Nedurna ji, vietom i labai gudri, ale vis tiek víeno šriū́bo trū̃ksta. Abiem trūksta šriūbo galvo [je].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.