Špitolninkas – tai viduramžių Lietuvos valstybės pareigūnas, atsakingas už karališkųjų ar didikų špitolų (ligoninių, užuovėjų) valdymą, finansus ir aprūpinimą.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose dokumentuose minimas Vaitiekus Špitolninkas, valdęs Vilniaus špitolą XVI a.
2. Pareigos apėmė ligonių prižiūrėjimo organizavimą, žemės ūkio valdymą špitolai skirtose žemėse.
3. Terminas siejamas su hospitalininku (iš lot. hospitalis – prieglauda), panašiais pareigūnais Vakarų Europoje.
Trumpai: Špitolninkas – viduramžių Lietuvos špitolų (ligoninių/prieglaudų) valdytojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.