šnė́bšterti, -ia, -ėjo. kuo smailiu bakstelėti, rėžtelėti: Jau moja žaloj telyčią šnė́bšterė [jo],
kad šerstis an ragų stovi. Karvė kad šnė́bšterė [jo] avį, tai net vilna nurūko. Ale i šnė́bšter [ėj] au pirštą pjautuvu tai negailėdama!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.