„Šmikš“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis greitą, staigų judesį, paprastai su šnypščiuojančiu ar švilpiančiu garsu. Dažnai siejamas su smūgiu, mosavimu, pavyzdžiui, plaktuku, lazda ar pan.
Pavyzdžiai:
1. „Šmikš per galvą!“ – staigus smūgis (pvz., lazda).
2. „Plaktukas šmikš į vinį.“ – greitas, tikslus smūgis.
3. „Šmikš ir dingo!“ – apie greitą, staigų pradingimą.
Pastaba:
Tai emocingas, vaizdingas žodis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje arba grožinėje literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.