šluostinėjimas

Šluostinėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis arba šnekamasis žodis, reiškiantis ilgą, varginantį, nuobodų darbą ar veiklą, dažnai susijusią su smulkiu, monotonišku darbu ar pastoviu kartojimu. Jis kilęs iš veiksmažodžio „šluostyti“ (valyti, trinti), bet vartojamas perkeltine prasme.

Pavyzdžiai:
1. Visą dieną šluostinėjau su tais dokumentais – nuobodu iki kraujo.
2. Tai ne darbas, o vienas šluostinėjimas.
3. Baigiau tą šluostinėjimą su duomenų įvedimu.

Trumpai:
Vartojama apibūdinti varginantį, monotonišką, neretai menko reikšmingumo darbą ar užsiėmimą.

Įrašas
Paaiškinimas	Šluostinėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis arba šnekamasis žodis, reiškiantis ilgą, varginantį, nuobodų darbą ar veiklą, dažnai susijusią su smulkiu, monotonišku darbu ar pastoviu kartojimu. Jis kilęs iš veiksmažodžio „šluostyti“ (valyti, trinti), bet vartojamas perkeltine prasme. Pavyzdžiai: 1. Visą dieną šluostinėjau su tais dokumentais – nuobodu iki kraujo. 2. Tai ne darbas, o vienas šluostinėjimas. 3. Baigiau tą šluostinėjimą su duomenų įvedimu. Trumpai: Vartojama apibūdinti varginantį, monotonišką, neretai menko reikšmingumo darbą ar užsiėmimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.