Šluika – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis:
1. Nepatikimą, veidmainį žmogų, dažnai apgaudinėjantį ar elgiamąsi dviprasmiškai.
Pavyzdys: „Nepasitikėk juo – jis tikra šluika.“
2. Nerangų, nešvarų asmenį (retesnė reikšmė).
Pavyzdys: „Vėl ateina iš darbo kaip šluika – visas purvinas.“
Kilimas: greičiausiai iš slavų kalbų (plg. rus. шлюха – „nešvankus žmogus“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.