šluibis

Šluibis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, nevikrų žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną žmogų). Gali burtis ir su nepasisekimu, lėtumu.

Pavyzdžiai:
1. Nebūk šluibis, imk ir padėk nešti šias dėžes!
2. Kaip tu su tuo šluibiu komandą laimėsi? Jis vos kamuolį numeta.
3. Vaikas dar šluibis, bet augdamas sustiprės.

Sinonimai: nevykėlis, silpnuolis, lėtūnas (kalbančiuoju kontekstu).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sluibis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Šluibis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, nevikrų žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną žmogų). Gali burtis ir su nepasisekimu, lėtumu. Pavyzdžiai: 1. Nebūk šluibis, imk ir padėk nešti šias dėžes! 2. Kaip tu su tuo šluibiu komandą laimėsi? Jis vos kamuolį numeta. 3. Vaikas dar šluibis, bet augdamas sustiprės. Sinonimai: nevykėlis, silpnuolis, lėtūnas (kalbančiuoju kontekstu).