Šlubčioti reiškia greitai, nerimtai ir neaiškiai šnekėti, dažnai iš jaudulio, pykčio ar skubos.
Pavyzdžiai:
1. Jaunas vaikas šlubčiojo apie įvykius mokykloje, beveik nekvėpuodamas.
2. Piktas klientas šlubčiojo skundus, kol darbuotojas stengėsi suprasti.
3. Nerimaujantis studentas šlubčiojo atsakymą egzamine, pamiršdamas mintis.
Trumpai: Greita, sumurmuota, nerimta kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.