Šliūžinis – tai šlapia, puri, nepatvari (dažniausiai žemiška) žemė, pelkėtas arba dumblėtas plotas; bala, klampynė.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
Po lietaus kelias virto šliūžiniu.
Pamatė šliūžinį ir apėjo.
2. Perkeltinė reikšmė (nešvarus, sunkiai valomas darbas/patirtis):
Tas bylos tyrimas – tikras šliūžinis.
Išsikapstė iš to šliūžinio.
Trumpai:
Vartojama apibūdinti fizinę klampią vietą arba sunkią, nepatogią situaciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.