Šliūbavimas – tai senas lietuvių paprotys, kai jaunikis su artimaisiais lankydavosi mergaitės namuose, kad susipažintų su jos šeima ir aptartų galimą santuoką. Tai buvo pirmas formalus žingsnis link vestuvių.
Pavyzdžiai:
1. Jaunikis su tėvais atvykdavo į merginos namus, atsiveždavo dovanų (pvz., degtinės, sūrio), kalbėdavosi su būsimais uošviais.
2. Šliūbavimo metu aptardavo išpirklą (nuotakos kraičių), vestuvių sąlygas.
3. Jei šeimos susitaria, išgerdavo simbolinį puodelį arba sudarydavo sutartį („rankų suplakimą“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.