Šlemuotas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas būdvardis, reiškiantis „kvailas, neprotingas, apsileidęs“ arba „pamišęs, išprotėjęs“. Kilęs iš žodžio šlemas (kvailys, pamišėlis).
Pavyzdžiai:
1. Nesiklausyk jo, jis šlemuotas! (reiškia: kvailas / nesąmoningas)
2. Po to įvykio jis pasidarė visiškai šlemuotas. (reiškia: išprotėjęs / sutrikęs)
3. Kokią šlemuotą idėją jis sugalvojo! (reiškia: absurdišką / kvailą)
Trumpai:
Vartojama apibūdinti kvailumą, neracionalumą ar psichinį nepastovumą, dažniau – neoficialiai kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.