šlekutė

Šlekutė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ilgą, siaurą ir dažniausiai netvarkingą juostą (audinio, popieriaus, plėvelės ir pan.).
Naudojamas neigiama prasme, pabrėžiant nekokybišką, išsitempusią ar netinkamą formą.

Pavyzdžiai:
- Iš pjūvio liko tik šlekutė audinio.
- Nešioji tuos kelnes kaip kokią šlekutę.
- Užrašai ant šlekutės popieriaus.

Sinonimai: juostelė, rėžis, strėnė (bet su neigiamu atspalviu).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'slekute' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Šlekutė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ilgą, siaurą ir dažniausiai netvarkingą juostą (audinio, popieriaus, plėvelės ir pan.). Naudojamas neigiama prasme, pabrėžiant nekokybišką, išsitempusią ar netinkamą formą. Pavyzdžiai: - Iš pjūvio liko tik šlekutė audinio. - Nešioji tuos kelnes kaip kokią šlekutę. - Užrašai ant šlekutės popieriaus. Sinonimai: juostelė, rėžis, strėnė (bet su neigiamu atspalviu).