šleikštėjimas

Šleikštėjimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai vaikas) šleikštėja, t. y. daro šleikščius veidus, grimasoja, iškraipo veidą, nerimtai elgiasi.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginis veiksmas:
"Vaikas pradėjo šleikštėjimą, kai išgirdo, kad reiks valgyti daržoves."
2. Perkeltine prasme (apie elgesį):
"Nustok šleikštėjimą ir rimtai atsakyk į klausimą!"
3. Apibūdinant vaiką:
"Jis visą vakrą tik šleikštėjimu užsiėmė, vietoj to, kad mokytųsi."

Trumpai: Šis žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, apibūdinant vaikišką, nerimtą ar išdykų elgesį.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sleikstejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Šleikštėjimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai vaikas) šleikštėja, t. y. daro šleikščius veidus, grimasoja, iškraipo veidą, nerimtai elgiasi. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginis veiksmas: "Vaikas pradėjo šleikštėjimą, kai išgirdo, kad reiks valgyti daržoves." 2. Perkeltine prasme (apie elgesį): "Nustok šleikštėjimą ir rimtai atsakyk į klausimą!" 3. Apibūdinant vaiką: "Jis visą vakrą tik šleikštėjimu užsiėmė, vietoj to, kad mokytųsi." Trumpai: Šis žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, apibūdinant vaikišką, nerimtą ar išdykų elgesį.