škrãgius, -ė. škrabis:
1. Ta muno škrãgė dejuo [ja] ir dejuo [ja]. Senelytės škragelìkės dainiuo [ja]. Eik, škrãgiau! Nekoki ta pana: kai škrãgė sudžiūvusi, viena nosė tik.
2. Toki škrãgė: nė pieno beduoda, nieko – vieni kaulai i ragai. Nebliūdyk tos škrãgės [ožkos],
vesk lauku. Ka aš anai duosu tai škrãgei [karvei] – nepasivelka nelaboji!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.