"Škėvė" – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis didžią, plačią kepurę ar skrybėlę (dažniausiai moterišką), paprastai iš paprastos medžiagos (pvz., šiaudų, audinio). Kartais vartojamas ir perkeltine prasme apibūdinti kažką didelio, plačio ar netvarkinga formos.
Pavyzdžiai:
1. Mergina vasaros karštyje dėvėjo plačią šiaudų škėvę.
2. Senelė išėjo į daržą, apsidengusi seną audeklinę škėvę.
3. Perkeltinė prasmė: Ant stalo stovėjo škėvė duonos. (t. y. didelis, netvarkingas kepinys)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.