škeberiotis

Škeberiotis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis įžūlų, agresyvų, nerangų žmogų, dažnai linkusį į konfliktus, grasinimus ar smurtą. Gali būti sinonimas „chuliganui“, „būriuisi“ ar „grėsmynei“.

Pavyzdžiai:
1. Nesielk kaip škeberiotis – nereikia rėkti ir grąsinti.
2. Kieme vėl susibūrę škeberiočiai triukšmauja.
3. Jis iš tiesų atrodo kaip škeberiotis, bet iš tikrųjų geras žmogus.

Kilmė: Kilęs iš žargo, populiarėjo per literatūrą ir žiniasklaidą. Kartais vartojamas humoristiškai apie erzinančius, bet ne pavojingus asmenis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skeberiotis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Škeberiotis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis įžūlų, agresyvų, nerangų žmogų, dažnai linkusį į konfliktus, grasinimus ar smurtą. Gali būti sinonimas „chuliganui“, „būriuisi“ ar „grėsmynei“. Pavyzdžiai: 1. Nesielk kaip škeberiotis – nereikia rėkti ir grąsinti. 2. Kieme vėl susibūrę škeberiočiai triukšmauja. 3. Jis iš tiesų atrodo kaip škeberiotis, bet iš tikrųjų geras žmogus. Kilmė: Kilęs iš žargo, populiarėjo per literatūrą ir žiniasklaidą. Kartais vartojamas humoristiškai apie erzinančius, bet ne pavojingus asmenis.