širvúoti, -úoja, -ãvo. širvėti:
1. Kumelys širvúo [ja] ir paliekta ilgainiuo baltas.
2. Toks žmogaus pavidalas: kitas ir senas, o neširvãvęs pasensta. Jau anam peisai širvúo [ja],
reik žanyties.
3. atrodyti širvam: Par laukelį jojau, žirgelis širvavo. Beržo lapeliai švytravo, berno kepurėlė širvavo.
išširvúoti. išširvėti: Tas kumelys išširvúos, nebūs širvas, bet baltas.
paširvúoti. paširvėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.