šìršuolis. širšuolỹs. širšuõlis.
1. širšė 1: Širšuoliai savo lizdus daro žemėje, tankiuose krūmuose, pastogėse. Kai tik pavasaris, tai šìršuoliai, tokie kaip pirštas, eina gūžtos dirbt ant aukšto. Mane anais metais visą šìršuoliai sugylė, tris dienas paslikas išgulėjau. Šit atskrenda širšuolis, randa uodą mirštantį. Kartą nuejęs pasižiūrėtų, ar neinsimetė bitelės, rado insimesta, tik ne bitelių, ale širšuolių. Vaikščiojo [šeimynykščiai] pajuodusiais paakiais, nemigos išgraužtomis akimis, svirduliuodami kaip po ligos kokios, o jau pikti – lyg širšuoliai. Tu piktas kaip širšuolỹs. Sulėkė kai širšuõliai prie medaus. Pora kaip vapsva su šìršuoliu.
2. širšė 3: Būč žinojus, kad tu toks šìršuolis, nė iš tolo būč nekliudžius. Vaikeli, nebūk širšuolỹs!
3. bičių patinėlis, tranas.
šìršuolis įkándo. Koks tave širšuolis įkando?
šìršuolių lìzdas pikti, įširdę žmonės: Nepaliesk širšuolių lizdo, bo sugils.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.