šimtamazgis

Šimtamazgis – tai lietuvių liaudies pasakose ir sakmėse minimas mitinis gyvūnas, turintis šimtą akių („šimtas“ + „akis“). Dažniausiai vaizduojamas kaip paukštis, kartais – žvėris ar net milžiniška būtybė.

Reikšmė:
Simbolizuja ypatingą budrumą, niekada neužmigantį sargą ar stebėtoją, kurio neapgauna net patys gudriausi veikėjai.

Pavyzdžiai vartojime:
1. „Pasakojama, kad šimtamazgis saugo giliajame miške paslėptą lobį.“
2. „Kaip šimtamazgis nieko nepaleidžia iš akių!“ (perkeltine prasme apie ypač budrų žmogų).
3. Pasakoje „Eglė žalčių karalienė“ panašus vaizdinys – žaltys, stebintis Eglę, turėjo šimtą akių.

Trumpai: Tai mitinė būtybė su šimta akių, simbolizuojanti visą matantį budrumą.

Įrašas
Paaiškinimas	Šimtamazgis – tai lietuvių liaudies pasakose ir sakmėse minimas mitinis gyvūnas, turintis šimtą akių („šimtas“ + „akis“). Dažniausiai vaizduojamas kaip paukštis, kartais – žvėris ar net milžiniška būtybė. Reikšmė: Simbolizuja ypatingą budrumą, niekada neužmigantį sargą ar stebėtoją, kurio neapgauna net patys gudriausi veikėjai. Pavyzdžiai vartojime: 1. „Pasakojama, kad šimtamazgis saugo giliajame miške paslėptą lobį.“ 2. „Kaip šimtamazgis nieko nepaleidžia iš akių!“ (perkeltine prasme apie ypač budrų žmogų). 3. Pasakoje „Eglė žalčių karalienė“ panašus vaizdinys – žaltys, stebintis Eglę, turėjo šimtą akių. Trumpai: Tai mitinė būtybė su šimta akių, simbolizuojanti visą matantį budrumą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.