Šimtalaukis – tai istorinis terminas, reiškiantis žemės valdą (ūkį), už kurią reikėjo mokėti 100 pinigų (arba 100 grašių) mokesčio per metus. Tai buvo vienas iš baudžiavos laikotarpio Lietuvoje matavimo vienetų, rodęs ne tik žemės plotą, bet ir jos našumą bei mokesčių naštą.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose dokumentuose minimi valstiečiai, turėję „vieną šimtalaukį“ arba „pusė šimtalaukio“ žemės.
2. 16–17 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės inventoriuose nurodyta, kad dvarui priklausė „10 šimtalaukių“ žemės, apmokestinamų pagal taisyklę.
Trumpai: Šimtalaukis – žemės ūkis, apmokestinamas 100 pinigų sumą, atspindėjęs baudžiavinės sistemos ekonomiką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.