Šimčiakojė – tai lietuviškas terminas, reiškiantis šimtą kojų turintį gyvūną, t. y. šimtakojį (pvz., daugiakojis bestuburinis iš klasių dviporių arba tūpakojų).
Pavyzdžiai:
1. Gamtos kontekste: „Miške po akmeniu radau šimčiakoję – ji greitai iššliaužė.“
2. Perkeltine prasme (retai): „Tas biuras yra tikra šimčiakojė“ (apie sudėtingą, daug padalinių turinčią organizaciją).
Trumpai: Tai sinonimas „šimtakojui“, vartojamas apibūdinti ilgus, daug kojų turinčius bestuburinius gyvūnus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.