Šilmuo – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis viršūnę, aukščiausią tašką (pvz., kalno, pastato) arba aukščiausią laipsnį, kulminaciją (perkeltine prasme).
Pavyzdžiai:
1. Kalno šilmuo buvo apaugęs retomis pušimis.
2. Kūrybinis šilmuo pasiektas XIX a. pabaigoje.
3. Tvirtovės bokšto šilmuo blizgėjo saulėje.
Trumpai: Nusako fizinę viršūnę arba abstrakčią kulminaciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.