Šilkavabalis – tai vabzdžių šeima (Scarabaeidae), kuriai priklauso vidutinio ir didelio dydžio vabalai, dažnai su metaliniu blizgesiu. Pavadinimas kilęs iš jų švelnaus, šilko panašaus apvalalo.
Pagrindinės savybės:
- Kūnas storas, ovalus.
- Lervos vystosi puvėsiuose, mėšle, trūnijančioje medienoje.
- Suaugėliai minta augalų dalimis (lapais, žiedais, vaisiais).
Pavyzdžiai Lietuvoje:
1. Gegužinis šilkavabalis (Melolontha melolontha) – rudas, „vėduoklės“ antenos.
2. Biržinis šilkavabalis (Amphimallon solstitiale) – mažesnis, gelsvai rudas.
3. Rudasis šilkavabalis (Serica brunnea) – nedidelis, rudas, apvalalo blizgesys.
4. Žaliasis auksavabalis (Cetonia aurata) – ryškiai žalias, minta žiedų nektaru.
Trumpai: Šilkavabaliai – blizgūs, stamboki vabalai, dažnai kenkėjai sodui, bet ir naudingi kaip dirvožemio formuotojai (lervos).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.