šilkai

šilkaĩ. šilkas:

1. Šilkų̃ styga. Šilkų skarai (mezginiai, kutai) . Audaklas iž šilkų, tankus ir lygus. Aukso ratelis, šilkų̃ kuodelis, o verpėjėlė kai lelijėlė. Kap aš galiu suverpt tuos spalius in šilkus? Čia aukso staklužės ir šilkų nytužės, sidabro šaudyklėlės. Tas seneliukas jai davė auksinę lazdelę ir šilkų̃ kamuolėlį. Šluokit stubą šilkų šluotoms, idant nebildėtų. Užmoviau, užmoviau šilkų kamanėles, užmoviau. Apvilk mane marškinėliais, sujuoskie šilkų̃ juosta. Plonoji matušelės, baltoji seserelės, o ši trečioji, šilkais austoji, muno pačios drobelė. Oi tu kasele, šilkų saujele, gana tau augti per liemenėlį. Jie būt nupjovę šilkų kasas, jie būt numovę aukso žiedus. Piemens išdraskė šilkų̃ lizdelį. Tuodviejų avinų tokios jau puikios vilnos kaip šilkai, net žiba prieš saulę. Ei sliūkso drykso josios kasužėlės kaip geltoni šilkẽliai. Vis Dievo kai šilkai (niekas nekalba) . Verpia Barbora šilkùs ir vilkus (prastai) . Maža panelė, šilkų plaukeliai, šilkų juosta susijuosus gryčioj trepsia. Kurklių mergos, šilkų kasos, o žiemą vasarą basos. Gražios panos, šilkų kasos; kai jos gieda, danguj girdžia. Marių panos, šilkų kasos, pančekos vandeny mirksta.

2. Dabar tos prastesnės medžiagos prapuolė, o iš tų šilkų̃ – kas gi. Jau buvo pasisiūdinęs sermėgas iš ploniausių šilkų̃. Kaip sesutės šilkus (drobes) audė, aš mažiutė buvau. Iš tavo šilkų kasnykų siūsiu žirgeliui muštuką. Vienai duosiu šilkų skarą, antrai – aukso žiedą. Mune ji nuprausė čystu vandeneliu, mune ji nušluostė šilkų skepeteliu. Žali šilkaĩ mastininkai marškinėliams siūti, žalių šilkų̃ kuskužėlės prakaitėliui šluostyt. Tuinais tuinuota, šilkaĩs šilkuota – tai mano darželis. Ir apvilko jį šilkų sermėga. Bevelijos. apvilkt sienas šilkaĩs ir auksu, o neg tave. Aš neturiu tėvelio, nėr kam nupirkti šilkẽlių. | Burės mirgėjo saulėj šilkais.

3. šilko drabužiai ar šiaip kokie siuviniai: Tai jos. mano sūnų aptaisė šilkais. Šilkuõs gali skrebėt – šitiek ima pinigų. Nuejus rado kūdikį suvystytą šilkuose. Pons šilkuos, o būrs šiauduos verkšlen pasislėpęs. Svirne gulėjau, šilkaĩs klojėjau, prie stiklo lango aušros žiūrėjau. Sėdos už stalo, šilkai šnabždėjo. Ji pati daro kaurus, balti šilkai ir purpura yra jos rūbas. Teip gerai tam, kursai šilkus ir karūną nešioj, kaip anam, kursai trinyčiais vilk. Į žalius šilkužėlius [rengsiu dukrelę]. Viršuj šilkaĩ, apačioj vilkai.
šilkų̃ kirmėlė̃. šilkaverpis: Su morų medžiais ir šilkų kirmėlėmis taipjau pasidarė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'silkai' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šilkaĩ</b>. šilkas: <br/>1. Šilkų̃ styga. Šilkų skarai <span class="explanation"> (mezginiai, kutai) </span>. Audaklas iž šilkų, tankus ir lygus. Aukso ratelis, šilkų̃ kuodelis, o verpėjėlė kai lelijėlė. Kap aš galiu suverpt tuos spalius in šilkus? Čia aukso staklužės ir šilkų nytužės, sidabro šaudyklėlės. Tas seneliukas jai davė auksinę lazdelę ir šilkų̃ kamuolėlį. Šluokit stubą šilkų šluotoms, idant nebildėtų. Užmoviau, užmoviau šilkų kamanėles, užmoviau. Apvilk mane marškinėliais, sujuoskie šilkų̃ juosta. Plonoji matušelės, baltoji seserelės, o ši trečioji, šilkais austoji, muno pačios drobelė. Oi tu kasele, šilkų saujele, gana tau augti per liemenėlį. Jie būt nupjovę šilkų kasas, jie būt numovę aukso žiedus. Piemens išdraskė šilkų̃ lizdelį. Tuodviejų avinų tokios jau puikios vilnos kaip šilkai, net žiba prieš saulę. Ei sliūkso drykso josios kasužėlės kaip geltoni šilkẽliai. Vis Dievo kai šilkai <span class="explanation"> (niekas nekalba) </span>. Verpia Barbora šilkùs ir vilkus <span class="explanation"> (prastai) </span>. Maža panelė, šilkų plaukeliai, šilkų juosta susijuosus gryčioj trepsia. Kurklių mergos, šilkų kasos, o žiemą vasarą basos. Gražios panos, šilkų kasos; kai jos gieda, danguj girdžia. Marių panos, šilkų kasos, pančekos vandeny mirksta. <br/>2. Dabar tos prastesnės medžiagos prapuolė, o iš tų šilkų̃ – kas gi. Jau buvo pasisiūdinęs sermėgas iš ploniausių šilkų̃. Kaip sesutės šilkus (drobes) audė, aš mažiutė buvau. Iš tavo šilkų kasnykų siūsiu žirgeliui muštuką. Vienai duosiu šilkų skarą, antrai – aukso žiedą. Mune ji nuprausė čystu vandeneliu, mune ji nušluostė šilkų skepeteliu. Žali šilkaĩ mastininkai marškinėliams siūti, žalių šilkų̃ kuskužėlės prakaitėliui šluostyt. Tuinais tuinuota, šilkaĩs šilkuota – tai mano darželis. Ir apvilko jį šilkų sermėga. Bevelijos. apvilkt sienas šilkaĩs ir auksu, o neg tave. Aš neturiu tėvelio, nėr kam nupirkti šilkẽlių. \| Burės mirgėjo saulėj šilkais. <br/>3. <span class="explanation">šilko drabužiai ar šiaip kokie siuviniai: </span> Tai jos. mano sūnų aptaisė šilkais. Šilkuõs gali skrebėt – šitiek ima pinigų. Nuejus rado kūdikį suvystytą šilkuose. Pons šilkuos, o būrs šiauduos verkšlen pasislėpęs. Svirne gulėjau, šilkaĩs klojėjau, prie stiklo lango aušros žiūrėjau. Sėdos už stalo, šilkai šnabždėjo. Ji pati daro kaurus, balti šilkai ir purpura yra jos rūbas. Teip gerai tam, kursai šilkus ir karūną nešioj, kaip anam, kursai trinyčiais vilk. Į žalius šilkužėlius [rengsiu dukrelę]. Viršuj šilkaĩ, apačioj vilkai. <br/><b> šilkų̃ kirmėlė̃</b>. <span class="explanation">šilkaverpis: </span> Su morų medžiais ir šilkų kirmėlėmis taipjau pasidarė.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.