Šiaudininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, kuris neturėjo savo žemės ir už darbą ūkyje buvo apmokamas šiaudais (kartais grūdais ar kita produkcija), dažniausiai trumpalaikiams sezoniniams darbams.
Pagrindinės reikšmės:
1. Valstietis be žemės, dirbantis už natūrą.
2. Nepilnateisis ūkio darbininkas (XIX–XX a. pradžioje).
3. Skurdžiausias kaimo sluoksnis, gyvenęs iš laikinų darbų.
Pavyzdžiai:
- Šiaudininkai samdydavosi pjauti javus ar kasti bulves.
- Po reformų daugėjo šiaudininkų, neturinčių nuosavo kraiko.
- Už dieną šiaudininkas gaudavo ryžių maišą ir nakvynę svirne.
Sinonimai: batsiuvys, vargšas, bežemis, samdomasis darbininkas (kaimo).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.