"Šęvirščiui" yra senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis viršūnė, aukščiausias taškas, viršus (dažniausiai kalbant apie kalną, pastatą ar panašų objektą). Šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Užėjo kalno šęvirščiui ir pamatė toli besidriekiančius laukus.
2. Bokšto šęvirščiui puošė auksinis kryžius.
Pastaba: Dabar dažniau vartojami sinonimai: viršūnė, viršus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.