šešpūdinis

„Šešpūdinis“ – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis labai kvailą, neprotingą, absurdišką žmogų ar veiksmą. Kilęs iš žodžio „pūstis“ (didžiuotis, tuščiai kalbėti), o priešdėlis „šeš-“ sustiprina neigiamą prasmę (panašiai kaip „šešėlis“ – tamsa, niekšas).

Pavyzdžiai:
1. Neklausyk jo, jis visai šešpūdinis – kalba nesąmones.
2. Kokį šešpūdinį planą jis sugalvojo!
3. Elgiesi kaip šešpūdinis, jei taip tiki tuom puslapiu.

Pastaba: Vartojamas neformaliajame kontekste, dažnai su ironija ar panieka.

Įrašas
Paaiškinimas	„Šešpūdinis“ – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis labai kvailą, neprotingą, absurdišką žmogų ar veiksmą. Kilęs iš žodžio „pūstis“ (didžiuotis, tuščiai kalbėti), o priešdėlis „šeš-“ sustiprina neigiamą prasmę (panašiai kaip „šešėlis“ – tamsa, niekšas). Pavyzdžiai: 1. Neklausyk jo, jis visai šešpūdinis – kalba nesąmones. 2. Kokį šešpūdinį planą jis sugalvojo! 3. Elgiesi kaip šešpūdinis, jei taip tiki tuom puslapiu. Pastaba: Vartojamas neformaliajame kontekste, dažnai su ironija ar panieka.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.