„Šeškinėlis“ – tai mažybinė formą nuo žodžio „šeškas“, reiškiančio šuninės šeimos plėšrų (išskyrus lokį). Dažniausiai vartojama kaip mažybinė ar švelninamoji forma, pvz., kalbant apie naminę šunį, jauną šunį ar mažą laukinę plėšrų (lapes, vilkus).
Pavyzdžiai:
1. „Sėdi sau ant kilimėlio mūsų baltas šeškinėlis.“ (naminis šuo)
2. „Miške išvydau rudą šeškinėlį – tai buvo laputė.“ (lape)
3. „Koks mielas šeškinėlis!“ (šuniukas)
Trumpai:
Mažybinė/švelninamoji forma žodžio „šeškas“, dažnai vartojama šunims ar mažiems plėšrams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.