„Šeškalupis“ yra retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai ploną, lengvai lūžtantį ar skaldantį medį (pvz., sausą šakelę). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apie trapų, silpną žmogų ar daiktą.
Pavyzdžiai:
1. Tikrąjį šeškalupį sulaužei – viena ranka nulaužei sausą šakelę.
2. Jis fizine prasme yra tikras šeškalupis – vos palietus, guli.
3. Šis senas kėdės kotas jau virto šeškalupiu – atsisėsti nebepavojinga.
Sinonimai: trapus, dūžtantis, plonytis, liesas kaip skelta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.