Šešeilis – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis:
1. Klastotę, apgaulę, sukčiavimą
Pvz.: „Visa ta sutartis – grynas šešeilis.“
2. Nesąmonę, niekurį, tuštybę
Pvz.: „Neklausyk jo, jis kalba šešeilius.“
Kilimas: Greičiausiai iš rusų kalbos žargo „шешеля“ (apgavikas, niekuris), o pastarasis – iš romų kalbos „šešel“ (kamuolys, rutulys), metaforiškai pernešęs „tuščio žmogaus“ prasmę.
Naudojimas: Dažniausiai vartojamas neformaliame kontekste, šnekamojoje kalboje ar žargone.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.