šerpetojimas

Šerpetojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis įkyrų ragavimą, valgymą (dažniausiai smulkiai, lėtai ar nuolatos ką nors kramtant). Kilęs iš žodžio šerpetė (užkandis, užvalgis).

Pavyzdžiai:
1. Visą susirinkimą jis trukdė nuolatinu sausainių šerpetojimu.
2. Nustok šerpetoti tuos riešutus – jau girdėti tik traškėjimą!
3. Vaikas visą kelionę automobilyje šerpetojo obuolius.

Sinonimai: ėdžioti, kramtyti, graužioti, snaksinti.

Įrašas
Paaiškinimas	Šerpetojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis įkyrų ragavimą, valgymą (dažniausiai smulkiai, lėtai ar nuolatos ką nors kramtant). Kilęs iš žodžio šerpetė (užkandis, užvalgis). Pavyzdžiai: 1. Visą susirinkimą jis trukdė nuolatinu sausainių šerpetojimu. 2. Nustok šerpetoti tuos riešutus – jau girdėti tik traškėjimą! 3. Vaikas visą kelionę automobilyje šerpetojo obuolius. Sinonimai: ėdžioti, kramtyti, graužioti, snaksinti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.