Šerpetėti – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis šlubuoti, netvirtai vaikščioti (dažniausiai dėl senatvės, silpnumo, apsvaigimo ar pan.).
Pavyzdžiai:
1. Senelis jau šerpetėja, bet dar eina į daržą.
2. Po operacijos ligonis šerpetėjo koridoriuje.
3. Apsvaigęs nuo karščiavimo vaikas šerpetėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.