šepetavimas

Šepetavimas – tai kalbos triktis, kai žmogus neraiškiai arba pernelyg švelniai ištaria žodžius, be reikiamo garsumo ir artikuliacijos. Tai dažnai susiję su nerimu, drovumu ar fizinėmis problemomis.

Pavyzdžiai:
1. Susitikime:
Vietoj aiškaus „Labas, kaip sekasi?“ girdisi tarsi „Aas, aa eka?“, be balsio ir su „nykstančiais“ priebalsiais.
2. Pareiškimas:
„Aš nenoriu“ gali skambėti kaip „Šne... noriu“, kur pirmas žodis beveik nesigirdi.
3. Atsakymas klaseje:
Mokiniui paklausus, jis atsako taip tyliai ir net aiškiai, kad mokytojas turi pakartoti klausimą ar priartėti.

Trumpai: Šepetavimas – neraiški, per tyli kalba, kai trūksta garsumo ir atkaklios artikuliacijos.

Įrašas
Paaiškinimas	Šepetavimas – tai kalbos triktis, kai žmogus neraiškiai arba pernelyg švelniai ištaria žodžius, be reikiamo garsumo ir artikuliacijos. Tai dažnai susiję su nerimu, drovumu ar fizinėmis problemomis. Pavyzdžiai: 1. Susitikime: Vietoj aiškaus „Labas, kaip sekasi?“ girdisi tarsi „Aas, aa eka?“, be balsio ir su „nykstančiais“ priebalsiais. 2. Pareiškimas: „Aš nenoriu“ gali skambėti kaip „Šne... noriu“, kur pirmas žodis beveik nesigirdi. 3. Atsakymas klaseje: Mokiniui paklausus, jis atsako taip tyliai ir net aiškiai, kad mokytojas turi pakartoti klausimą ar priartėti. Trumpai: Šepetavimas – neraiški, per tyli kalba, kai trūksta garsumo ir atkaklios artikuliacijos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.