"Šėpelotis" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, negražų, susiraukšlėjusį, senamadišką daiktą (dažniausiai apie drabužį, skrybėlę ar kitą reikmenį).
Pavyzdžiai:
1. Išsitraukė iš spintos seną šėpelotį (paltą), bet jo nebeužsidėjo.
2. Kas per šėpelotis ant galvos? Panašu į seną susidėvėjusį skrybėlę.
3. Nesivalkio su tuo šėpelotiu – išmesti metas!
Pastaba: Žodis yra nekultūringas, dažnai vartojamas šmaikščiai ar paniekiai, neformaliose situacijose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.