šėpalis

Šėpalis – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis šieno ar žolių krūvą, kupetą, kaugę (dažniausiai lauke sudėtą laikinai). Vartotas daugiausia tarmėse.

Pavyzdžiai:
1. Pjautuvėje sudėjo didelį šėpalį.
2. Arklys stovėjo šalia žalių šėpalių.
3. Seneliai kalbėjo, kad "šėpalį reikia gerai sudėti, kad neišvėtų".

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje bendrinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senesniuose tekstuose ar vietovėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sepalis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Šėpalis – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis šieno ar žolių krūvą, kupetą, kaugę (dažniausiai lauke sudėtą laikinai). Vartotas daugiausia tarmėse. Pavyzdžiai: 1. Pjautuvėje sudėjo didelį šėpalį. 2. Arklys stovėjo šalia žalių šėpalių. 3. Seneliai kalbėjo, kad "šėpalį reikia gerai sudėti, kad neišvėtų". Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje bendrinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senesniuose tekstuose ar vietovėse.