Šnekamojoje kalboje reiškia pradėti elgtis kvailai, nesąmoningai, prarasti sveiką protą (dažniausiai dėl alkoholio, nuovargio ar emocinio įtūžio).
Pavyzdžiai:
1. Po kelių degtinių jis visiškai šemeklinėjo ir ėmė dainuoti prie stalo.
2. Nemiegojus naktį, studentai paskaitoje šemeklinėjo nuo nuovargio.
3. Kai sužinojo naujieną, šemeklinėjo iš pykčio ir metė telefoną į sieną.
Sinonimai: eiti iš proto, kvailioti, pamišti, netekti sveiko proto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.