šėlimas

Šėlimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šėlėjimą, pašėlimą, protinį sutrikimą, beprotybę (pvz., dėl ligos, didelių emocijų ar alkoholio). Dažniausiai vartojamas kalbant apie laikiną, stiprią proto trikdžio būseną.

Pavyzdžiai:
1. Iš baimės apėmė šėlimas – prarado galvos nuovoką dėl panikos.
2. Karštligė sukėlė šėlimą – karščiavimas sukėlė sąmonės netekimą.
3. Jis šūkavo iš šėlimo – šaukė beprotiškai, nesuvaldydamas emocijų.
4. Po smūgio galva pradėjo šėlimas – po traumos atsirado sąmonės trikdžių.

Sinonimai: beprotybė, pašėlimas, pamišimas, deliriumas.

Įrašas
Paaiškinimas	Šėlimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šėlėjimą, pašėlimą, protinį sutrikimą, beprotybę (pvz., dėl ligos, didelių emocijų ar alkoholio). Dažniausiai vartojamas kalbant apie laikiną, stiprią proto trikdžio būseną. Pavyzdžiai: 1. Iš baimės apėmė šėlimas – prarado galvos nuovoką dėl panikos. 2. Karštligė sukėlė šėlimą – karščiavimas sukėlė sąmonės netekimą. 3. Jis šūkavo iš šėlimo – šaukė beprotiškai, nesuvaldydamas emocijų. 4. Po smūgio galva pradėjo šėlimas – po traumos atsirado sąmonės trikdžių. Sinonimai: beprotybė, pašėlimas, pamišimas, deliriumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.