šėlas

Šėlas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šėlsmą, šėlulį, protinį sutrikimą, beprotybę. Dažniausiai vartojamas kalbant apie laikinus ar stiprius protinius nukrypimus, pasireiškiantį neadekvaciu elgesiu, sąmojais.

Pavyzdžiai:
1. Tėvas susirgo, kartais apima šėlas – laikini protiniai sutrikimai.
2. Kalbi kaip iš šėlo apimtas – neadekvačios kalbos apibūdinimas.
3. Po streso visai šėlu ėmė – stiprus emocinis/psichologinis išsiblaškymas.

Sinonimai: beprotybė, pamišimas, šėlsmas, sąmojai.
Pastaba: Šnekamojoje kalboje kartais vartojamas perdėtai ar metaforiškai („Ką tu šėlą matai?“ – „Ką tu beproti?/Ką tu kalbi?“).

Įrašas
Paaiškinimas	Šėlas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šėlsmą, šėlulį, protinį sutrikimą, beprotybę. Dažniausiai vartojamas kalbant apie laikinus ar stiprius protinius nukrypimus, pasireiškiantį neadekvaciu elgesiu, sąmojais. Pavyzdžiai: 1. Tėvas susirgo, kartais apima šėlas – laikini protiniai sutrikimai. 2. Kalbi kaip iš šėlo apimtas – neadekvačios kalbos apibūdinimas. 3. Po streso visai šėlu ėmė – stiprus emocinis/psichologinis išsiblaškymas. Sinonimai: beprotybė, pamišimas, šėlsmas, sąmojai. Pastaba: Šnekamojoje kalboje kartais vartojamas perdėtai ar metaforiškai („Ką tu šėlą matai?“ – „Ką tu beproti?/Ką tu kalbi?“).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.