Šėla – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šėrimo priemonę arba pašarą gyvuliams.
Pavyzdžiai:
- Kaimo ūkyje – „Avims paruošė šviežią šėlą iš šieno ir miežių.“
- Perkeltine prasme (šnekamojoje kalboje) – „Neklausk jo, jis čia pasklido kaip bloga šėla“ (t.y., plečia nesąmones).
- Istoriniame kontekste – „Senovėje žmonės rinko žolę gyvulių šėlai.“
Trumpai: Šėla – pašaras gyvuliams; gali būti vartojama ir metaforiškai apie niekingą kalbą/pranešimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.