Šėkštas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tuščiavidurį indą (dažniausiai medinį), pvz., dubenį, lovį, taip pat įdubimą ar duobę.
Pavyzdžiai:
1. Medinis šėkštas – vandens nešimui.
2. Akmuo su šėkštu – senovinis grūdų grūstuvas.
3. Kalno šėkštas – gamtinė įduba.
4. Šėkštas rankose – perkeltine prasme apie tuščią, nenaudingą daiktą.
Trumpai: Šėkštas – tuščiaviduris indas ar įduba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.