šeivukinis

Šeivukinis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nedidelį, neįspūdingą, paprastą daiktą ar objektą, dažnai su šiek tiek neigiamu ar sumenkintu atspalviu (panašus į „niekučiukas“, „menkniekis“).

Pavyzdžiai:
1. Tas telefonas – tik šeivukinis, naujo nepirkčiau.
2. Perkame nedidelį šeivukinį namuką kaime.
3. Ne rūpinkis ta šeivukine problema.

Įrašas
Paaiškinimas	Šeivukinis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nedidelį, neįspūdingą, paprastą daiktą ar objektą, dažnai su šiek tiek neigiamu ar sumenkintu atspalviu (panašus į „niekučiukas“, „menkniekis“). Pavyzdžiai: 1. Tas telefonas – tik šeivukinis, naujo nepirkčiau. 2. Perkame nedidelį šeivukinį namuką kaime. 3. Ne rūpinkis ta šeivukine problema.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.