Šeberkštis – tai žodis, reiškiantis labai aštrią, smailią viršūnę (pvz., kalno, bokšto). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apie stačią, aštrią formą ar net aštrų protą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Kalno šeberkštis nykščio kyšo į dangų.
2. Perkeltinė prasmė:
Jo proto šeberkštis sugeba išspręsti sudėtingiausias problemas.
3. Architektūroje:
Baznyčios bokšto šeberkštis žymi toloje.
Sinonimai: smailė, viršūnė, aštrūnis.
Kilimas: greičiausiai iš baltų-slavų prokalbės, susijęs su žodžiu „šeberti“ (durti, badyti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.