šebeliukas

Šebeliukas – šnekamojoje kalboje reiškia silpną, liesą, nepastovią būklę ar daiktą, dažniausiai vartojama apie žmogų, kuris yra ligotas, išsekęs, be jėgų arba apie lūžusį, netvarkingą daiktą.

Pavyzdžiai:
1. Apie žmogų:
Po ligos jis atrodė kaip šebeliukas – vos kojos vilioja.
2. Apie daiktą:
Tas kėdė jau seniai šebeliukas – atsisėdi, o ji traškėja.
3. Perkeltine prasme:
Visas jo verslas dabar – tik šebeliukas.

Sinonimai: silpnumas, liesas, menkas, luošas, laužas (apie daiktą).

Įrašas
Paaiškinimas	Šebeliukas – šnekamojoje kalboje reiškia silpną, liesą, nepastovią būklę ar daiktą, dažniausiai vartojama apie žmogų, kuris yra ligotas, išsekęs, be jėgų arba apie lūžusį, netvarkingą daiktą. Pavyzdžiai: 1. Apie žmogų: Po ligos jis atrodė kaip šebeliukas – vos kojos vilioja. 2. Apie daiktą: Tas kėdė jau seniai šebeliukas – atsisėdi, o ji traškėja. 3. Perkeltine prasme: Visas jo verslas dabar – tik šebeliukas. Sinonimai: silpnumas, liesas, menkas, luošas, laužas (apie daiktą).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.