x
.
ščėslỹvas, -à (szczęśliwy, шчacлiвы).
1. kuris laimingas: Balys tikrai ščėslyvas žmogus: tep jam viskas sekasi, kap su mielėm rūgsta. Dėkui, brolau, ką tu mane ščėslyvą padarei. Ščėslyvas tasai vainikėlis, kurisai žydėjo puikiam rūtų darželyje.
ščėslyvaĩ. Kad mes par amžius gyventum ščėslyvai.
2. kuris teikia laimę, sėkmingas: Dalia mano neščėslyva.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.