šaukimas
šaukim|as
1. -> šaukti (veiksmas).
2. privalomas vykdyti kviečiamasis raštas: Gavo šaukimą į teismą šauk|ti, šaukimia, šaukimė
1. rėkti, klykti: Vaikas šaukimia visa gerkle. Kaip lauke šaukimia, taip girioje atsiliepia
(folkloras).
2. garsiai kalbėti, dainuoti: Nešauk taip garsiai.
3. kviesti, prašyti; liepti, reikalauti atvykti: Šauk vaikus namo. Šaukimas susirinkimą. Šaukimas mokinį prie lentos. Naujokus šaukimas į kariuomenę. Jį į
teismą šaukimia. sngr.: Pagalbos šaukimtis. Ligonis šaukimėsi daktaro.
4. leisti (kortas): Šauk būgnus. Neturiu ko šaukimas
5. reikalauti, norėti: Kiek šaukimi už javus? Nei šaukimas, nei plaukti (nėra išeities). Toli šaukimia (nėra ko
viltis). šaukimėjas, šaukimėja dkt. šaukimikas, šaukimikė dkt. šaukimimas: Niekas jo šaukimimo (balso, prašymo) negirdėjo. Naujokų šaukimimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.