Šarkšokis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, nuolatinį šlamėjimą, šnabždesį (dažniausiai apie vandenį, vėją ar panašų garsą).
Jis vartojamas onomatopėjos principu – imituoja natūralų garsą.
Pavyzdžiai:
1. Upe tekėjo šarkšokis. – Apie tylus vandens tekėjimą.
2. Miške girdėjosi vėjo šarkšokis. – Apie švelnų vėjo šlamėjimą lapuose.
3. Iš krioklio atsklido ramus šarkšokis. – Apie tylesnį vandens garsą.
Sinonimai: šlamėjimas, šnabždesys, šypsavimas (garso prasme).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.