šar̃kas.
1. švarkas 1: Tavo šar̃kas suteptas, pasišluostyk. Ariau laukūs, ant šermukšnelio pasikabinau šar̃ką. Ans tujau išsivertė šar̃ką kitaip, pamušu į viršų. Pasisiūdinau naują šar̃ką. Nei par paprastus pagandinimus, nei vokyčio šarkūse jo nebepabaidys. Šarkiùką kokį turės, kelnių neturėjo [maži vaikai]. Iš velnio subinės tą šarkáitį beištraukei?
2. sermėga, puspaltis, surdutas, durtinys: Šarkas ant kelio. Į vyšnę sėdėjo ir už šar̃ko užsikabino.
3. apsiaustas nuo lietaus, vėjo ar dulkių; rudinė, sermėga: Tokie šarkaĩ buvo – visi pamušai išplyšo. Šiandie lys, reik šarkùs apsivilkties.
į šar̃ką dúoti mušti: Mamytė dúoda anam į šar̃ką.
į šar̃ką gáuti. būti mušamam: Gáusi į šar̃ką nū munęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.