šalgariaĩ. šalčiagariai:
1. Kad stuba įšolėjusi, pakurta pradeda drungti, šalgariaĩ krinta iš aukšto, t. y. šaltas garas. Neleisk šalgarių̃ į trobą. Kad y [ra] pirtė [je] šalgarių̃, metas skauduliai išsipėrus.
2.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.