Šakalaitis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis jauną šakalą (jauniklis). Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti gudrų, suktą, apgaulingą žmogų, panašiai kaip „lapinas“ ar „lape“.
Pavyzdžiai:
1. Tas šakalaitis vėl ką nors suplanavo! (apie gudrų žmogų).
2. Miške pamatėme šakalaitį su mama. (tiesioginė reikšmė).
3. Nepasitikėk juo – jis tikras šakalaitis! (apie apgaulingumą).
Trumpai: jaunas šakalas arba gudrus/suktas žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.